Lietuviai yra žmonės, kurie tikrai mėgsta švęsti. Mūsų portalo redakcija padarė nedidelį tyrimą ir nusprendė aprašyti ryškiausias šventes, kurios minimos Lietuvoje. Taigi, pradėkime. Paskaitę būtinai pakomentuokite ar jūs sutinkate su mūsų pozicija, ar jūsų nuomonė šiuo klausimu skiriasi.
Kalėdos – didžiausias žiemos atributas
Kalėdos – viena svarbiausių religinių švenčių Lietuvoje, švenčiama gruodžio 25 dieną. Tai Kristaus gimimo diena, tačiau ši šventė turi ir daug pagoniškų tradicijų, susijusių su saulėgrįža. Kalėdos Lietuvoje dažniausiai švenčiamos šeimos rate. Gruodžio 24 d., per Kūčias, ant stalo dedami 12 pasninko patiekalų, o vakarienė pradedama, pasidalijus kalėdaičiu. Po Kūčių vakarienės dažnai lankoma Piemenėlių mišios. Kalėdos – tai ramybės, susikaupimo ir šeimos vienybės metas.
Išties nors formaliai tai yra religinė šventė, ją mielai švenčia ir žmonės, kurie apskritai netiki. Taip yra todėl, kad Kalėdos yra jauki žiemos komercinė šventė, kuri smarkiai plinta ir pasiekia vis daugiau skirtingų kultūrų.
Velykos – pavasario šauklys
Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, švenčiama pavasarį, po pavasario lygiadienio. Tai džiaugsmo ir atgimimo simbolis. Lietuvoje Velykos turi daugybę tradicijų – nuo margučių dažymo iki velykinio rytmečio su Velykų bobute ar Velykų kiškučiu. Didžioji savaitė prieš Velykas yra gilių religinių apeigų metas, o Velykų rytą daugelis lietuvių dalyvauja Prisikėlimo mišiose. Margučių ridenimas ir jų „kovos“ – viena smagiausių šventinių veiklų.
Tai dar viena religinė šventė, kuri ypatingai svarbi krikščionybėje, tačiau tai dar viena šventė, kurią mini visi. Velykos dažnai sulaukia didelio šventimo – kai kurie žmonės per jas linksminasi klubuose, kiti žaidžia kazino internetu ir panašiai.
Joninės – pusmetis po Kalėdų
Joninės, dar vadinamos Rasomis, – tai viena seniausių ir mistiškiausių švenčių Lietuvoje, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 d. Tai trumpiausios metų nakties šventė, kilusi iš pagoniškų saulės garbinimo apeigų. Per Jonines kūrenami laužai, šokama, dainuojama, ieškoma stebuklingo paparčio žiedo, kuris, kaip tikima, suteikia laimę ir išmintį. Joninių naktis laikoma magiška – tuo metu esą pranašaujama ateitis, spėjama meilė ir sveikata.
Anksčiau Lietuvoje ši šventė nebuvo tokia populiari, tačiau laikai keičiasi. Po to, kai ši diena buvo pripažinta laisvadieniu, žmonės į Joninių šventę pradėjo žiūrėti visiškai kitaip. Tiesa, kartais pasigirsta siūlymų šią šventę panaikinti, o šį įvykį savo pasiūloje turi net kelios lažybų bendrovės.
Nacionalinės šventės
Lietuvoje yra keletas svarbių nacionalinių švenčių, kurios primena svarbiausius šalies istorinius įvykius. Paskutiniu metu jos tikrai švenčiamos ir minimos, tačiau kartais jos yra minimos santūriau.
Trys pagrindinės nacionalinės šventės Lietuvoje yra kovo 11, vasario 16 ir liepos 6. Dvi pirmosios datos yra nepriklausomybės atkūrimo dienos, kadangi dėl istorijos, nepriklausomybę turėjome skelbti net du kartus. Trečioji diena – vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę. Šią šventę lietuviams prisijaukinti prireikė kone daugiausiai laiko.
Taigi, aptarėme keletą švenčių, tačiau iš esmės jų yra kur kas daugiau. Taip pat galima paminėti Naujuosius metus, Žolines ir kitas šventes, o svarbiausia juk yra tiesiog švęsti!
