Įsivaizduokite situaciją. Vasaros vidurys, Lietuvoje pagaliau kelios tikrai karštos dienos. Grįžtate namo po darbų, svajojate apie vėsų dušą. Atsukate vandenį… ir bėga tik šaltas. O, taip. Daugiabučių realybė – profilaktiniai darbai arba tiesiog vasarai išjungtas centralizuotas tiekimas. Arba galbūt statotės namą ir sprendžiate amžiną dilemą – kaip užtikrinti karštą vandenį visada? Sprendimas lyg ir aiškus – elektrinis vandens šildytuvas, liaudiškai tariant, „boileris”. Bet čia ir prasideda tikrasis galvosūkis. Rinkoje jų šimtai. Įvairių formų, galingumų, kainų. Tačiau svarbiausias klausimas, nuo kurio priklausys komfortas ir sąskaitos už elektrą, yra talpa. Kiek litrų reikia? Ypač, jei namuose gyvena ne vienas, o, tarkim, statistinė keturių asmenų šeima.
Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Nusipirksi per mažą, 50 litrų talpos – teks maudytis pagal grafiką, o antrasis šeimos narys duše jau drebės nuo šalčio. Nusipirksi per didelį, tarkim, 200 litrų – jis gal ir užtikrins komfortą, bet taip pat be perstojo šildys didžiulį kiekį vandens, kurio galbūt niekam nereikia vidury dienos. O tai, žinant dabartines Lietuvos elektros kainas, prilygsta pinigų mėtymui į balą. Keturių asmenų šeima yra sudėtingas mechanizmas. Tai gali būti du suaugę ir du maži vaikai. O gali būti du suaugę ir du paaugliai, kurie duše praleidžia daugiau laiko nei prie pamokų. Kaip rasti tą aukso viduriuką, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Šiame straipsnyje bandysime išnarplioti šią dilemą, paliesdami ne tik litrus, bet ir įpročius, technologijas bei Lietuvos rinkos ypatumus.
Kas apskritai yra tas elektrinis boileris ir kokie jų tipai?
Prieš neriant į litrus, trumpai – kas yra tas daiktas. Elektrinis vandens šildytuvas iš esmės yra labai gerai izoliuota (o bent jau turėtų būti) talpa su įmontuotu kaitinimo elementu, vadinamu „tenu”. Principas paprastas kaip trys kapeikos. Į talpą patenka šaltas vandentiekio vanduo, tenas jį įkaitina iki nustatytos temperatūros (dažniausiai 60-75°C), o gera izoliacija stengiasi tą šilumą kuo ilgiau išlaikyti. Kai atsukate karšto vandens čiaupą, karštas vanduo iš viršaus išstumiamas, o į apačią tuo pačiu metu patenka šaltas. Svarbu suprasti du dalykus. Pirma – vandens šildytuvai būna su „šlapiais” arba „sausais” tenais. „Šlapias” yra tiesiogiai paniręs vandenyje, greičiau apauga kalkėmis (ypač aktualu Lietuvos regione, kur vanduo kietas) ir jį sunkiau pakeisti. „Sausas” tenas yra įvilktas į specialią keraminę ar metalinę gilzę, neturi tiesioginio kontakto su vandeniu, todėl tarnauja ilgiau ir jį pakeisti lengviau. Antra – izoliacija. Kuo ji storesnė ir kokybiškesnė (dažniausiai putų poliuretanas), tuo mažesni šilumos nuostoliai ir, atitinkamai, mažesnės elektros sąnaudos vien vandens temperatūros palaikymui.
Įpročiai nugali „auksinę taisyklę”
Internete ir iš senų meistrų lūpų dažnai galima išgirsti „auksinę taisyklę” – skaičiuoti apie 30-50 litrų vienam asmeniui. Pagal šią logiką, keturių asmenų šeimai reikėtų kažko tarp 120 ir 200 litrų. Bet būkime atviri, ši taisyklė yra labai pasenusi ir neatsižvelgia į svarbiausią faktorių – gyvenimo būdą ir įpročius. Vienas dalykas yra šeima, kurioje visi prausiasi greitai, po 5 minutes, ir naudoja ekonomišką dušo galvutę. Visai kas kita – šeima, kurioje vienas iš narių mėgsta valandą pagulėti karštoje vonioje. Viena vonia gali „suvalgyti” visą 80 ar net 100 litrų boilerio turinį vienu ypu. Taip pat svarbu, ar šeima turi indaplovę. Jei taip – puiku, indaplovė dažniausiai pati pasišildo vandenį ir nenaudoja boilerio resurso. Jei indai plaunami rankomis po kiekvieno valgio – karšto vandens sąnaudos virtuvėje smarkiai išauga. Svarbiausias klausimas – ar visi maudosi vienu metu? Jei rytinis pikas reiškia, kad keturi žmonės turi nusiprausti per vieną valandą, reikės didesnės talpos. Jei vienas prausiasi ryte, kitas po pietų, o likę vakare – boileris spės pasipildyti ir sušilti, todėl galima svarstyti mažesnį variantą.
Ar 80 litrų tikrai pakaks keturiems?
Pradėkime nuo populiariausio „kompromisinio” dydžio. 80 litrų talpos vandens šildytuvai yra be galo populiarūs Lietuvos rinkoje. Jie dažnai telpa standartinėse daugiabučių vonios kambario nišose ar spintelėse, yra palyginti nebrangūs ir greitai sušildo vandenį (priklausomai nuo teno galingumo). Bet ar jų pakaks keturiems? Atsakymas – „galbūt, bet…”. Jei tai šeima su dviem mažais vaikais, kuriems užtenka greito apiplovimo arba nedidelės vonelės – 80 litrų gali būti visai pakankama. Jei tai šeima, kurios nariai yra labai disciplinuoti, prausiasi greitai (5-7 minutės) ir daro pertraukas tarp maudynių (bent 30-40 minučių), kad vanduo spėtų vėl sušilti – taip, gali pakakti. Tačiau būkime realistai. Užtenka vienam žmogui nuspręsti pasilepinti duše 15 minučių, ir antrasis jau rizikuoja baigti praustis po drungnu vandeniu. 80 litrų yra komforto riba, kurią labai lengva peržengti. Tai variantas tiems, kas yra pasiryžę šiek tiek planuoti savo dienotvarkę ir yra linkę taupyti, aukojant dalį komforto. Tai tikrai nėra variantas, jei namie yra vonia, kurią mėgstama reguliariai naudoti.
Kodėl 100-120 litrų dažnai yra aukso viduriukas?
Čia prasideda tikrasis komfortas keturių asmenų šeimai. 100 arba 120 litrų talpos boileris jau suteikia žymiai daugiau lankstumo. Šis tūris dažniausiai leidžia be didesnio streso nusiprausti dviem (o kartais ir trims, jei labai greitai) žmonėms iš eilės. Tai ypač svarbu rytinio piko metu. Toks vandens šildytuvas jau gali „atlaikyti” ir ilgesnį paauglio pasisėdėjimą duše, nepaliekant visų kitų šeimos narių ant ledo. Taip pat, 120 litrų yra maždaug tas minimalus dydis, su kuriuo jau galima nedrąsiai pagalvoti apie vonios pripildymą (žinoma, ne pačios didžiausios ir ne pačios karščiausios). Kalbant apie sąnaudas, skirtumas tarp 80 ir 120 litrų eksploatacijos nėra toks drastiškas, kaip gali atrodyti. Taip, užtruks ilgiau sušildyti pradinį kiekį, bet modernūs B ar A energijos klasės 120 litrų boileriai yra puikiai izoliuoti, todėl šilumos palaikymo nuostoliai per parą yra minimalūs – kartais vos 1-1,5 kWh. Būtent 100-120 litrų segmentas Lietuvoje dažnai laikomas „auksiniu standartu” keturių asmenų šeimai, ieškančiai balanso tarp pradinės kainos, komforto ir elektros sąskaitų.
Kada verta rinktis 150 litrų ir daugiau?
Nors 100-120 litrų daugeliui yra optimalu, būna situacijų, kai reikia sunkesnės artilerijos. Kada tie 150 litrų (ar net 200) tampa būtinybe? Pirmas ir akivaizdžiausias atvejis – vonia. Jei šeimoje yra bent vienas žmogus, kuris reguliariai, kelis kartus per savaitę, mėgsta pagulėti pilnoje karštoje vonioje, mažesnio nei 150 litrų boilerio net nesvarstykite. Antras atvejis – didelis vienu metu suvartojimas. Pavyzdžiui, namuose yra du vonios kambariai ir yra tikimybė, kad dušais bus naudojamasi vienu metu. Arba jei šeimoje yra sportininkų, kurie grįžta po treniruočių ir visiems reikia praustis maždaug tuo pačiu metu. Trečias atvejis – specifiniai poreikiai, pavyzdžiui, didelis namas, kur vandens reikia nunešti į kelis taškus vienu metu (virtuvė, dušas, praustuvas). Žinoma, didesnė talpa turi ir minusų. Pirma – kaina. Tiek pats įrenginys, tiek jo eksploatacija bus brangesnė. Antra – dydis. 150 litrų boileris jau yra nemenkas „balionas”, kuriam reikia vietos. Standartiniame „chruščiovkos” ar senos statybos blokinio namo vonios kambaryje jį sutalpinti gali būti sudėtinga, o kartais ir neįmanoma.
Kaip technologijos ir montavimas keičia pasirinkimą?
Talpa nėra vienintelis kriterijus. Šiuolaikiniai vandens šildytuvai siūlo technologijas, kurios gali leisti išsisukti su mažesne talpa. Pavyzdžiui, „išmanieji” (smart) boileriai. Jie turi „eco” režimą, kuris analizuoja šeimos karšto vandens vartojimo įpročius. Jei boileris „išmoksta”, kad darbo dienomis nuo 9 ryto iki 17 vakaro namuose nieko nėra, jis tuo metu palaikys žemesnę temperatūrą ir pradės intensyviai šildyti vandenį tik artėjant vakarui. Tai leidžia sutaupyti nemažai elektros energijos (kartais iki 20-25%). Toks protingas valdymas reiškia, kad gerai suplanavus, 100 litrų išmanusis boileris gali tarnauti efektyviau nei 120 litrų „kvailas” boileris. Kitas be galo svarbus techninis aspektas – montavimo kryptis. Visada, jei tik įmanoma, rinkitės vertikalų boilerį. Fizika nemeluoja – karštas vanduo kyla į viršų. Vertikaliame boileryje šaltas vanduo patenka apačioje ir natūraliai „susisluoksniuoja” (vyksta stratifikacija), išstumdamas karščiausią vandenį viršuje. Horizontaliai montuojamame boileryje šaltas vanduo, patekęs į vidų, daug greičiau susimaišo su jau pašildytu vandeniu, todėl efektyviai karšto vandens gaunama žymiai mažiau. Taisyklė paprasta – jei dėl vietos stokos esate priversti montuoti horizontalų boilerį, pirkite bent vienu dydžiu didesnį, nei planavote (pvz., vietoj 100 litrų imkite 120 ar net 150).
Taigi, apibendrinant visą šią tiradą, vieno stebuklingo skaičiaus, tinkančio visoms keturių asmenų šeimoms, tiesiog nėra. Pasirinkimas svyruoja nuo rizikingų 80 litrų iki prabangių 150 litrų ar daugiau. Kiekviena šeima turi pati atlikti savo namų darbus – atvirai pasikalbėti apie maudymosi įpročius, įvertinti vonios (ne)buvimą ir realiai pamatuoti vietą, kurioje tas daiktas kabės. Visgi, jei reikėtų lažintis, saugiausias ir dažniausiai pasiteisinantis pasirinkimas Lietuvos sąlygomis keturių asmenų namų ūkiui, ieškančiam komforto ir racionalumo balanso, yra 100-120 litrų talpos elektrinis vandens šildytuvas.
Paskutinis patarimas – nepirkite katės maiše ir nesirinkite tik pagal kainą. Atkreipkite dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo klasę (B klasė turėtų būti minimumas, į kurį dairantis), izoliacijos storį (jei gamintojas nurodo) ir teno tipą („sausas” tenas ilgainiui Lietuvoje atsiperka). Šiek tiek didesnė pradinė investicija į kokybiškesnį, geriau izoliuotą ar „išmanesnį” vandens šildytuvą per kelerius metus tikrai atsipirks mažesnėmis sąskaitomis už elektrą. O juk niekas nenori mokėti už orą – ar šiuo atveju, už be reikalo šildomą vandenį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kiek laiko užtrunka prišildyti pilną boilerį? Atsakymas priklauso nuo talpos ir kaitinimo elemento (teno) galingumo. Pavyzdžiui, standartinis 100 litrų boileris su 2 kW galingumo tenu nuo šalto vandentiekio vandens (apie 10°C) iki 65°C sušils maždaug per 2,5-3 valandas. Jei vanduo tik papildomas po vieno dušo, pakartotinis sušilimas užtruks žymiai trumpiau.
2. Kas geriau – „sausas” ar „šlapias” tenas? Lietuvos sąlygomis, kur vanduo dažnai yra kietas ir kalkėtas, „sausas” tenas (kaitinimo elementas) yra pranašesnis. Jis neturi tiesioginio kontakto su vandeniu, todėl neapkalkėja, tarnauja ilgiau ir jį lengviau pakeisti sugedus. Nors boileriai su „sausu” tenu dažnai būna šiek tiek brangesni, jie reikalauja mažiau priežiūros.
3. Ar verta pirkti „išmanųjį” (smart) boilerį? Jei šeimos gyvenimo ritmas yra stabilus (pvz., darbo dienomis visi išeina ir grįžta panašiu metu), išmanusis boileris tikrai vertas dėmesio. Jis „išmoksta” įpročius ir nešildo vandens be reikalo, taip sutaupydamas 15-25% elektros energijos. Ilgalaikėje perspektyvoje ši investicija atsiperka.
4. Ar reikia išjunginėti boilerį nakčiai taupant elektrą? Šiuolaikiniai, gerai izoliuoti vandens šildytuvai per naktį praranda labai mažai šilumos (kartais vos kelis laipsnius). Juos išjungus, ryte reikės sunaudoti daug energijos visam tūriui vėl prišildyti. Didesnis taupymo efektas pasiekiamas tiesiog nustačius žemesnę temperatūrą (pvz., 60°C vietoj 75°C), o ne jį junginėjant.
5. Ar tiesa, kad horizontalus boileris duoda mažiau karšto vandens? Taip, tai tiesa. Dėl fizikos dėsnių (stratifikacijos) horizontaliai sumontuotame boileryje šaltas vanduo greičiau susimaišo su karštu. Dėl to efektyviai panaudojamo karšto vandens kiekis būna mažesnis, nei vertikaliai sumontuotame tos pačios talpos boileryje. Jei nėra kitos išeities, kaip tik montuoti horizontaliai, rekomenduojama rinktis didesnės talpos modelį.
